Tik keli žingsniai ir turėsite nepriekaištingą gyvatvorę.
Visų tipų gyvatvorės gali sukurti sodo struktūrą ir charakterį. Prie viso to, jos turi ir praktinę reikšmę.
Privalumai:
- suteikia privatumo nuo gatvės ir kaimynų;
- sukuria garso barjerą, sumažina triukšmą;
- veikia kaip tvora apsauganti nuo atšiaurių vėjų;
- jos puikiai tinka jeigu reikia paslėpti neišvaizdžius statinius, įrenginius;
- sulaiko dulkes, nuo gatvės;
Žingsniai tobulos gyvatvorės link:
1. Nustatyti augalų, kurie labiausiai atitinka Jūsų poreikius, tipą.
Visžaliai augalai tai puikus pasirinkimas norint sukurti garso ir sniego barjerą, taip pat suteikia apsaugą ištisus metus.
Lapuočiai medžiai ir krūmai gali pasiūlyti didesnį augalų pasirinkimą ir spalvinę gamą, tačiau kadangi jie meta lapus, tad žiemą jų apsauga ne tokia veiksminga.
2. Nuspręskite kokio aukščio gyvatvorės Jūs norite.
Kruopščiai ir atsakingai nuspręskite kokio aukščio gyvatvorės norite ir reikia, nes nuo to priklausys kaip ji atliks savo saugojimo funkciją.
- populiariausios visžalės gyvatvorės;
vakarinė tuja yra labai populiari ir labai naudojama gyvatvorėms. Ji gali būti ir laisvai augančių ir formuojamų gyvatvorių augalas. Užauga iki 3 m – 4 m.
paprastasis kadagys – taip pat vienas iš populiarių gyvatvorėms naudojamų augalų. Užauga iki 2,5 m.
kukmedis vienas iš gražiausių augalų gyvatvorėms, puikiai pakenčia karpymą. Užauga nuo 1,5 iki 3 m aukščio
- populairiausios visžalių krūmų gyvatvorės;
paprastasis buksmedis tinka žemoms gyvatvorėms. Užauga iki 80 cm. Reiklesnis negu kiti augalai, tačiau labai puošnus.
- populiarūs lapuočiai krūmai;
tumbergo raugerškis tinka žemoms 0,5-1 m aukščio gyvatvorėms formuoti. Jų pasirinkimas išties gausus – raudonlapės, geltonlapės, margalapės, siaura koloniška ar žema pagalviška laja.
Paprastasis ligustras nekarpomas auga 2–5 m aukščio plačiai išsišakojusiu krūmu.
3. Numatykite kiek pločio turite gyvatvorės sodinimui.
Kai nusprendėte kokio aukščio gyvatvorės Jums reikia, metas numatyti kiek vietos turite gyvatvorei, kad ji pakankamai galėtų plėstis į plotį. Jeigu turite didelį sklypą ir daug vietos galima apsvarstyti galimybę augalus sodinti dviguba ar net triguba eile. Jeigu vietos mažai galite pagalvoti apie vijoklinius augalus.
- siauri visžaliai spygliuočiai;
- siauri visžaliai lapuočiai;
- vijokliniai augalai;
4. Pasirinkite augalus, kurie atitinka Jūsų poreikius.
Dabar, kai jau žinote, kad tikrai norite gyvatvorės, kokio aukščio, kiek tam turite vietos, galite išsirinkti augalus. Augalus reikia rinktis pagal keletą veiksnių:
- koks dirvožemis vyrauja;
- kurioje pasaulio šalyje ji bus sodinama,kiek saulės gaus augalai;
- ar ji bus formujama ar laisvai auganti;
- ar sodinama dėl grožio ar turi atlikti kuo daugiau funkcijų;
5. Augalų eilės ir tarpai tarp jų.
Iš turimos vietos sklype reikia parinkti kokio tankumo bus gyvatvorė, bus sodinama dviem eilėmis ar viena ir kokie tarpai bus tarp eilių. Tarpai tarp augalų ir augalų eilių parenkami pagal augalų lajos plotį. Reikia išvengti mažesnių tarpų, nes kitu atveju šaknys susigrūs, susipins ir augalui nebus vietos bujoti. Sodinant tankią gyvatvorė, kuri užaugus bus kaip siena be jokių tarpelių mažiausias atstumas tarp augalų gali būti 60 cm, žinoma čia dideliems augalams, jeigu augalas mažas, mažiausi tarpai 30 cm. Žinoma tarpai koreguojami priklausomai nuo medžių ir krūmų veislės.
- visžaliai medžiai
visžaliai medžiai tokie kaip kadagiai sodinami kas 0,4 m, jeigu norima labai tankios gyvatvorės;
tujos sodinamos 0.5-0,7 m atstumu viena nuo kitos;
eglės ir pušys sodinamos toliau viena nuo kitos, tarpai turėtų būti 1-1,2 m;
- visžaliai krūmai
vidutinio dydžio visžaliai krūmai sodinami 0,8 m atstumais;
siauri krūmai gali būti sodinami 25 cm atstumu vienas nuo kito;
6. Pasidarykite savo sodinamų augalų ir vietos planelį.
Tai gi, kai jau išsirinkote augalus ir vietą kur juos sodinsite dabar galite tiksliai nusistatyti augalų vietas ir atstumus tarp jų.
Jūs tai galite padaryti dviejų medinių pagaliukų ir virvutės pagalba. Lysvės, kurioje bus sodinami augalai, galuose įsmeikite pagaliukus, tada tarp jų nutempkite virvutę. Taip turėsite tiesę liniją, pagal kurią galėsite sodinti augalus ir būsite tikri, kad jie pasodinti lygia linija. Konkrečias augalų vietas pasižymėkite kitais mažais pagaliukais, pagaliuką smeikite ten, kur bus augalio centras, taip tarpai bus lygus ir vienodi, nes jeigu matuosite pagal lają tarpai bus ne vienodi, nes kiekvieno augalo lajos plotis skiriasi.
7. Augalų sodinimas.
Gyvatvorėms, kurios sodinamos iš kastinių augalų, kurių šaknys galima sakyti plikos geriausia sodinti į iškastą tranšėją. į ją prisideada daugiau žemiųir augalo šaknys turi daugiau paruoštos vietos šaknijimuisi.
Augalams iš konteinerių geriausia kasti duobes kiekvienam augalui atskirai. Duobė turi būti bent dvigubai didesnė negu augalo iš konteinerio žemių iš šaknų visuma. Žinoma tranšėjas galima kasti ir sodinant augalus iš konteinerių, tačiau tai nėra būtina.
8. Augalų priežiūra ir formavimas
Formuoti augalus reikia po pasodinimo, kai prasideda vegetacija ir kada jie auga energingiausiai. Dažniausiai tai trunka 2-3 sezonus po pasodinimo, trukmė priklauso nuo augalo rūšies ir reikalavimų jiems.
Jeigu norite suformuoti karpomą tankią gyvatvorę šonus ir viršūnes reikia apkarpyti kelis kartus per sezoną. Prireikus naujų ūglių ilgį galima trumpinti per pus.
Idealiausiai gyvatvorę karpyti taip, kad apačia būtų platesnė už viršų, nes tada apatinės šakos gauna daugiau saulės šviesos ir taip neplinka, o būna vešli ir graži.
