Gėlėms ir gėlynams želdynuose skiriama išskirtinė vieta, dažniausiai jie kuriami kaip akcentas. Gėlynai turi natūraliai susilieti su aplinka ir sudaryti vientiso želdyno įspūdį, todėl jų formą lemia bendri želdinių išdėstymo principai.

Mažuose sklypuose negalima sukurti didelių erdvių, kurios užimtų didelę ir taip mažo sklypo dalį. Tokiose erdvėse sodinama minimaliai augalų, mažai medžių, bet daugiau krūmų ir gėlių. Augalai išdėstomi taisyklingai, dažniausiai želdyno pakraščiuose. Tokiuose sklypuose ir gėlynai daromi taisykligų formų arba gėlės grupelėmis sodinamos prie joms foną galinčių sudaryti sumedėjusių augalų. Nedideliuose želdynuose gėlynai yra ryškūs akcentai. Didesni arba dideli laisvo stiliaus gėlynai kuriami didesnėse erdvėse ir ypač nelygaus reljefo sklypuose.

Keli patarimai norintiems susikurti gėlyną:

• gėlynai kaip ir visi želdiniai turi būti išdėstomi želdyno pakraščiuose, kad nesuardyti žaliųjų vejos erdvių;
•  geriau įrengti vieną didelį negu keletą mažų gėlynų;
• gėlynai įrenginėjami matomiausiose vietose, nes jie dažniausiai kuriami kaip akcentas;
• arčiau pastatų, įvažiavimo takų dažniausiai įrenginėjami taisyklingų formų gėlynai;
•  viename gėlyne nepatartina sodinti skirtingas augimo sąlygas mėgstančių augalų;
• gražiausi ir išraiškingiausi deriniai gaunami derinant mėlynos, geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos gėles;
• norint pabrėžti ir išryškinti neišraiškingų gėlių ypatybes, vienodų formų gėles reikia derinti ir maišyti pagal spalvas, taip jos bus pastebimesnės ir išraiškingesnės;
• dideliuose gėlynuose turi vyrauti aukštos gėlės, o mažuose – žemos, taip gėlynai atrodo natūraliau ir labiau susilieja su aplinka.
• vienos grupės gėlynai turi būti tarpusavy susiję tiek forma, tiek vyraujančiais augalais;