Balkonai gali būti ne tik gražūs bet ir naudingi. Šalia ryškiai žydinčių gėlių galima auginti ir augalus kurie gali būti naudingi ir virtuvėje, ir užsinorėjus skanios arbatos. Visos šios žolelės pagardina ir suteikia malonų aromatą maistui. Taip pat jose yra žmogaus organizmui naudingų medžiagų: vitaminų, mikroelementų, organinių rūgščių, cukraus ir kt. O kas puikiausia, grožiu jie nenusileidžia jokiems dekoratyviems augalams.

Štai sąrašas prieskoninų augalų kurie ne tik gražūs, bet ir naudingi:

Kvapusis rozmarinas:

Rozmarino lapai stipriai kvepia, juose yra eterinio aliejaus, kuris naudojamas avienos, kiaulienos, žvėrienos, jautienos mėsoms paskaninti. Jai sodinama iš sėklų reikia sodinti anksti pavasarį, nes sėklos sudygsta po 3-4 savaičių. Geriausia sodinti kovo pradžioje. Vėliau daigeliai perkeliami į vazonus. Kad gerai augtų į žemes reikia įmaišyti šiek tiek smėlio, taip geriau įsišaknytų.

Citrininis čiobrelis ir Paprastasis čiobrelis:

Čiobrelių šakelės dedamos į sriubas ir padažus, puikiai tinka mėsos ir paukštienos patiekaluose. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Puikia tiks marinuojant pomidorus, agurkus, aguročius, obuolius. Dedama į tešlos kepinius. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams. Šakelė čiobrelio maloniai pakeis acto, aliejaus skonį, kuris puikiai tiks salotoms paskaninti. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė. Jie yra nereiklūs dirvai, užauginti galima ir indelyje, ir lauke.

Kvapnusis bazilikas:

Bazilikas gali būti dedamas į visus daržovių patiekalus, pupeles, žirnius, sriubas, padažus, salotas, pomidorų patiekalus. Tinka agurkų, grybų, pomidorų, agurkų marinavimui. Puikiai tinka mėsos patiekalams, kepenų, faršo. Italų virtuvėje dažnai naudojamas makaronų patiekalams. Taip pat dažnas gyvenimo neįsivaizduojama be Pesto padažo.

Baziliką galima auginti namuose arba lauke, namuose išauginti sodinukai išsodinami atšilus orams. Bazilikas mėgsta humusingą, drėgną, tačiau gerai vandeniui ir orui pralaidžią  žemę. Augalams reikia saulėtos, nuo vėjų apsaugotos vietos. Saulėtoje vietoje auginami bazilikai turės stipresnį kvapą. Geriausia sėklas sodinti kovo pabaigoje. Tada sodinukai perkeliami į vazonus.

Paprastasis raudonėlis ir Paprastasis geltonlapis raudonėlis:

 Puikiai tinka kaip prieskonis salotose, taip pat bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, galima dėti net gi į naminę girą. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Puikiai dera su kitais prieskoniais, ypač su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu.

Dauginti raudonėlį galima sėjant sėklas į gruntą lauke arba vazonėliuose, sodinant namų sąlygomis užaugintus sodinukus ir dalinant  krūmą. Vietą raudonėliui parinkti reikia saulėtą, tačiau dalis dienos gali būti ir šešėlyje. Pasodinti sėklomis išdygsta po 2-3 savaičių.

Mairūnas:

Turi stiprų, savotišką kvapą. Skonis panašus į čiobrelio tik kiek saldesnis. Naudojami sriuboms, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, pridedama prie keptos kiaulienos, avienos ir veršienos, žuvies salotose, kai kuriuose sūriuose. Labai mėgstama mairūnu pagardinti dešras ir gėrimus, tinka prie beveik visų kapotos mėsos patiekalų (balandėliai, zrazai, koldūnai). Konservuojant agurkus ir pomidorus jis suteiks pikantišką skonį. Naudojamas grietinės, pomidorų padažuose.

Laukan daigai išsodinami praėjus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje birželio pradžioje. Sėklos sodinamos balandžio viduryje.

Kaledra:

Švelnūs ir kvapūs kalendrų lapeliai puikiai tiks su mėsos ir žuvies patiekalais. Naudojama salotose, sumuštiniuose, sėklas panaudoja aromatizuojant duoną, prieskonius, marinatus. Dažnai kalendra naudojama mėsos gaminių skaninimui: dešrai, vytintai mėsai. Papuoš paštetus iš laukinių žvėrių mėsos ir paukštienos, obuolių piure, kompotus, farširuotą paukštį. Kalendros pridedama į meduolius, marcipanus ir sausainius.

Galima kalendrą sėkmingai auginti tiek namų sąlygomis, tiek lauke. Sąlygoms nėra reikli,  atspari šalčiui. Mėgsta derlingas, trupuį šarmines priesmėlio arba priemolio dirvas. Atviroje dirvoje kalendra sėjama nuo ankstyvo pavasario.

Peletrūnas:

Pasižymi labai maloniu kvapu ir kiek kartoku skoniu. Šviežias peletrūnas dedamas į salotas, mėsos ir žuvies patiekalus, į sriubas, barščius. Naudojamas konservuojant agurkus, pomidorus. Garsus gaivinantis gėrimas tarxunas aromatizuotas kaledra, taip pat aromatizuojami vynai ir likeriai. Prancūzai deda peletrūną į actą, kuris vėliau naudojamas paskaninti sūdytą žuvį ar salotas.Skanu su vištiena ir grietinėle.

 Lauke sėjamas arba išsodinams balandžio – gegužės mėnesį.

Vaistinė melisa:

Šviežiais lapeliais skaninamos salotas, padažai, daržovės, visų rušių sriubos, naudojama gaminant paukštienos ir žuvų patiekalus. Puikiai tiks ruošiant veršieną, kiaulieną, avieną ir laukinių žvėrių mėsą, pieniškus ir kiaušinių patiekalus, žirnių ir bulvių sriubas. Šį prieskonį rekomenduojama ne kaitinti, o pridėti į paruoštus patiekalus. Puikiai tinka arbatoms.

Melisai parenkama saulėta, šilta ir nuo vėjo apsaugota vieta. Galima sodinti tiek tiesiai į gruntą, tiek norint gauti ankstyvesnį derlių, auginti sodinukus namuose. Namuose sėjama kovo viduryje, gegužės pabaigoje išsodinama.

Petražolės:

Saldžios ir aromatingos petražolių šaknys dedamos ne tik į sriubas ir sultinius, bet ir į žuvies bei mėsos patiekalus, taip pat į padažus. Stalui papuošti labiausiai tinka lapinės garbanotosios petražolės. Supjaustyti švieži petražolių lapeliai aromatizuoja ir vitaminizuoja valgį. Susmulkintas petražoles tinka berti ant sumuštinių. Petražolės lapų ir sėklų miltelių yra daugelyje sudėtingų prieskonių sudėtyje. Verta žinoti, kad net ir džiovintos petražolės ilgai išsaugo aromatą, išlaiko prieskonines savybes.

Vaistinis šalavijas:

Daugiametis žolinis augalas. Žydi birželio-liepos mėn. violetiniais, rožiniais ar baltais žiedais. Kaip prieskonis naudojami švieži ir džiovinti lapai. Jie skinami augalo žydėjimo metu. Tinka sultiniams, padažams, įvairiems mėsos ir daržovių patiekalams skaninti. Aromatas stiprus, skonis kartus, aštrus. Šalavijas labai vertingas ir kaip vaistinis augalas. Jo lapų nuoviru skalaujama burna, gydomi gerklės uždegimai.

Gelsvė:

Gelsvės vartojamos labai mažais kiekiais. Susmulkinta ar džiovinta žolė tinka visų rūšių sriuboms (ypač bulvių, ankštinių daržovių), avienos, jautienos kepsniams, vištienai, žuviai, ryžiams paskaninti. Dedama į marinuojamus grybus ir agurkus. Čekijos gurmanai labai vertina gelsvėmis paskanintą sviestą, marinatą.  Virtuvėje labai praverčia prieskoninių žolių mišiniai. Gelsvės jiems suteikia pikantiškumo. Deriniai gali būti įvairūs. Pamėginkite pasiruošti prieskoninį mišinį iš gelsvių, petražolių, čiobrelių bei rozmarinų (lygiomis dalimis).

Galima sėti rudenį (spalio mėn.) ar anksti pavasarį.

Nepamirškite, kad visus šiuos augalus savo namuose galite auginti ištisus metus!