Kiliminiams augalams priskiriamos daugiametės gėlės, kurios, kasmet vis augdamos sudaro ištisus ir vientisus kilimus. Jie tampa žaliuojančiais ir žydinčiais gėlių kilimėliais, kurie puošia savo spalvingais raštais ir spalvomis. Tokie kilimėliai puikiai tiks alpinariumams, taip pat sutvarkyti sode sunkiau prieinamiems kampeliams, kur žolė tiesiog neauga arba yra labai skurdi. Taip pot tokie žemaūgiai kilimai tinka ir po stambesniais augalais, ilgakočiais dekoratyviniais medeliais, krūmais. Taip bus sukuriamas ne tik spalvingas fonas dekoratyviniams augalams bet ir užims laisvą erdvę po augalu.
Dauguma auginamų kiliminių augalų veislių yra nereiklūs ir reikalauja labai mažai priežiūros. Jeigu parinkta vieta ir dirva augalui tinka, tad tereikia nukapyti po žydėjimo likusius sudžiūvusisu žiedelius ir neleisti per daug plėstis į šonus. Beviek visi kiliminiai augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams, nereikalauja papildomo tręšimo.
Kiliminių augalų prtaikymas gėlynuose yra begalo didelis. Smulkios ir lėtai augančios veislės puikiai tinka alpinariumams, jie užpildo tarpus tarp akmenų ir sudaro foną kitiems dekoratyviems augalams. Stambesnėmis veislėmis galima užsodinti akmenų takų tarpus, taip pat tarpus tarp trinkelių. Sausamėgės veislės tinka atraminėms sienelėms apželdinti. Drėgmę mėgstančios rūšys tinka tvenkinių pakrantėms ir kitoms šlapioms vietoms apželdinti.
Tai gi, noriu Jums pateikti keletą begalo gražių kiliminių augalų veislių, manau kuri nors iš jų tikrai ras vietą Jūsų sode.
Kraujažolės – Achillea
Žemaūgės alpinariumuose auginamos veislės: žydrūninė kraujažolė (Achillea ageratifolia) ir Achillea chrysocoma. Žydrūninė kraujažolė žydi baltais o Achillea chrysocoma geltonais žiedeliais. Geriausiai auga saulėtose vietose, lengvose dirvose. Nemėgsta užmirkimo. Mėgsta skurdžius dirvožemius, nes derlinguose greičiau „pasensta“, nereikia papildomo tręšimo. Lengvai pakelia sausras. Kas 4-5 metus reikia atnaujinti, nes prparanda savo dekoratyvumą. Dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Geriausia dauginti pavasarį dalijant augalo kerą. Kerus galima suskaidyti į smulkius sodinukus, nes jie labai greitai įsišaknija. Veilsės: Achillea ageratifolia, Achillea ageratifolia ssp.aizoon, Achillea chrysocoma.
Čiobreliai – Thymus
Pas mus Lietuvoje savaime auga dvi rūšys – paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides). Dažnai kaip vaistinis augalas auginamas vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris). Visi čiobreliai puskrūmiai, tai ne žolinis, o sumedėjęs augalas. Jie laikomi vieni smulkiausių sumedėjusių augalų pasaulyje. Vienos rūšys auga kompaktiškais iki 20 cm aukščio kereliais, kitų šakelės šliaužia įsišaknydamos taip sudarydamos ištisus kilimus. Kereliais augančios rūšys šaltesnėmis žiemomis stipriai apšąla, todėl Lietuvoje jos beveik neauginamos. Kiliminės rūšys sodinamos alpinariumuose, atraminėms sienelėms apželdinti, gėlynų pakraščiams apsodinti. Tai sauliamėgiai, prastų dirvų augalai. Geriausiai auga nederlingose priesmėlio ar smėlio dirvose. Jeigu auginami derlingose dirvose greičiau praranda savo dekoratyvumą ir pasensta. Nepatartina sodinti pavėsingose vietose, nes tada jie būna ne tokie dekoratyvūs, kilimas daug retesnis ir žydi labai negausiai. Čiobreliai labai atsparūs sausroms, todėl puikiai tinka šlaitams ir stogams apželdinti. Tai aromatiniai augalai tinkatys arbatoms ar prieskoniams. Visus čiobrelius reikia atnaujinti kas 3-4 metus, nes vėliau tiesiog pradeda plikti kero centras. Dauginami kero dalijimo būdu pavasarį arba vasarą. Veislės: Thymus doerfferi, Thymus serpyllum ‘Albus’, Thymus caespititius, Thymus doerfferi, Thymus serpyllum ‘Red Start’, Thymus ‘E. B. Anderson’,Thymus pulegioides ‘Foxley’, Thymus serpyllum ‘Magic Carpet’.
Etjonemos – Aethionema
Dažniausiai alpinariumuose auginama apskritalapė etjonema (Aethionema rotundifolium). Tai smulkus iki 10 cm aukščio, visžalis puskrūmis. Žydi rožiniais, stipriai kvepenčiais žiedeliais, labai anksti pavasarį, pradeda žydėti balandžio pradžioje. Geriausiai auga saulėtose vietose arba labai nedideliame pavėsyje, lengvame dirvožemyje. Nemėgsta užmirkimo. Dauginama pavasarį, po žydėjimo, dalijant kerą.
Rasakilos – Alchemilla
Populiariausia ir tuo pačiu dažniausiai auginama veislė – alpinė rasakila (alchemilla alpina). Tai puošnus augalas sidabriškai žaliais lapais, turintis beveik sumedėjusius šliaužiančius stiebus. Alpinė rasakila – viena iš smulkiausių genties rūšių, užauga iki 10-15 cm aukščio. Puikiai tinka alpinariumams, nes auga lėtai nedideliais kupsteliais. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, derlingoje, drėgnoje dirvoje. Jeigu dirva pakankamai trąši ir drėgna, neblogai auga ir saulėje.
Katpėdės – Antennaria
Gentyje yra daugiau kaip 15 rūšių. Tačiau gėlynuose dažniausiai auginama dvinamė katpėdė (Antennaria dioica), kuri gan dažna ir Lietuvoje, sausose pamiškių pievose. Plinta palaipomis ir sudaro tankų pilkšvą kilimą. Dažniausiai auginamos kultūrinės veislės rožiniais žiedais: ‘Rubra’, ‘Rotes wonder‘, ‘Alex duguid’. Rečiau auginama labai lėtai plintanti ir tinkanti mažiems alpinariumams – ‘Minima’. Auga saulėtoje vietoje ir lengvoje dirvoje. Dauginama pavasarį kero dalijimo būdu.
Vaistučiai – Arabis
Tai vieni dažniausiai auginamų kiliminių augalų. Dažniausiai auginamos dvi vaistučių veislės – kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica), auga iki 20 cm aukščio. Žydi gegužės mėn. baltais tuščiaviduriais žiedeliais. Lapai pilkšvai žali. Taip pat margalapė forma ‘Variegata’. daug žemesnė rūšis už kitas – arabis ferdinandi-coburgi, šios veislės aukštis tik iki 7 cm. Tai saulemėgiai augalai, tačiau gali pakęsti ir nedidelį pavėsį. Jiems geriausia derlinga, normalaus drėgnumo dirva. Vaistučiai dauginami keru arba auginiais.
Kiečiai – Artemisia
Kiečiai labiau žinomi, kaip įkyrios piktžolės, negu dekoratyviai ar kiliminiai augalai. Plačiau auginaos tik dvi rūšys, tai krūmu augantis – diemedis ir kiliminis kietis – šmito kiečio žemaūgė forma (Artemisia shcmidtiana ‘Nana’). Viena iš nedaugelio kiliminių rūšių – kaukazinis kietis (Artemisia cauvasica). Auga jis iki 7 cm aukščio. Kadangi tai kalnų augalas jam reikalinga saulėta, sausa vieta ir skurdus dirvožemis. Ši rūšis dažniausiai auginama alpinariumuose, tačiau kaukazinis kietis nėra ilgaamžis, jį reikia atnaujinti kas 3 metus, nes paskui praranda dekoratyvumą. Dauginamas pavasarį kero dalijimo būdu.
Aubrietės – Aubrieta
Aubrietės tai daugiamečiai, visžaliai dekoratyvūs kiliminiai augalai. Bevik visos veislės plinta labai lėtai ir toje pačioje vietoje gali augti ir puikiai derėti 10 metų. Žydi ilgai ir labai gausiai. pradeda žydėti birželio-gegužės mėn. ir žydi apie 50-60 dienų. Veislės tarpusavyje skiriasi žiedų ir lapų spalva. Žiedai gali būti raudoni (‘Red carpet‘, ‘Rote Cascade‘) mėlyni (‘Blue Emperor’, ‘Blaumeise‘) balti (‘Fiona’, ‘Purity‘) rožiniai (‘Axcent Magenta‘). Labai dekoratyvios veislės stambiais pilnaviduriais žiedais (‘Blue Beauty’, ‘Winterberg’, ‘Havelberg’). Jos labai nereiklios ietai bei dirvai, nors geriau auga ir veši derlinguose dirvožemiuose. Auga ir saulėtoje vietoje ir daliniame pavėsyje. Dauginamos pavasarį kero dalijimo būdu arba auginiais vasarą.
Cimbaliarijos – Cymbalaria
Tai labai smulkūs iki 5 cm aukščio augantys kiliminiai augalai. Dažniausiai auginamos veislės – tai gulsčioji cimbaliarija (Cymbalaria muralis) ir blyškioji cimbaliarija (Cymbalaria pallida). Auginamos tinkamomis sąlygomis greitai suželia. Tinka auginti atraminėse sienelėse tarp akmenų. Žydi labai ilgai, visą vasarą. Geriausiai auga drėgnesnėse derlingose dirvose. Gali augti saulėtoje ir pusiau pavėsingoje vietoje. Jeigu auginamos saulėtoje vietoje, per didelius karščius būtina gausiai palaistyti. Dauginamos kero dalijimu.
Azorelės – Azorella
Dažniausiai auginama nereikli veislėAzorella trifurcata ir jos smulkesnė forma ‘Nana’. Ši rūšis auga iki 10 cm aukščio kilimu. Ji plečiasi labai greitai, tan tinka didesniems plotams apželdinti. Tai šalčiams atspari ir dirvai nereikli veislė. Nemėgsta sunkių ir užmirkusių dirvų. Mėgsta saulėtas vietas. Vienoje vietoje gali augti iki 6 metų, vėliaureikia atnaujinti, nes pradeda plikti kero centras. Dauginmos kero dalijimu arba auginiais.
Snapučiai – Geranium
Viena iš kiliminio snapučio veislių yra stabmbiašaknis (Geranium macrorrhizum) ir raudonasis (Geranium sanguineum) snapučiai. Stambiašaknis snaputis yra gan nemažas, užauga iki 40 cm ir labiau tinka didesniems plotams apželdinti, ypač po medžiais. Auginamos veislės, kurios turi rožinius, baltus, raudonus žiedus ir margalapė forma. Dauguma raudonžiedžio snapučio formų yra mažesnės, jo užauga iki 30 cm aukščio. Visos veislės žydi labai ilgai, beveik visą vasarą. Gali augti saulėtoje vietoje ir daliniame pavėsyje. Tinkamiausia derlinga, drėgnesnė dirva. Tačiau kaip ir labai sausų vietų snapučiai nemėgsta ir užmirkusių dirvų. Jeigu per mažai drėgmės jie gali susirgti miltlige, tad karštomis vasaros dienomis juos būtina laistyti.
Gubojos – Gypsophila
Populiariausia yra šliaužiančioji guboja (Gypsophila repens), turinti besidriekiančius stiebus. Žydi baltais žiedais, tačiau yra veislių, kurios žydi rožiniais žiedeliais – tai (‘Rosea’, ‘Knuddle’, ‘Rosenschleier’), bei margais lapais (‘Silver Carpet’). Visos gubojos sausrai atsparūs augalai, geriausiai auga laidžioje priesmėlio dirvoje. Saulemėgiai augalai, tačiau gali augti ir dalinaime pavėsyje. Dauginama sėklomis arba auginiais.
Poraičiai – Omphalodes
Dažniausiai gėlynuose auginamos dvi poručio veislės – tai pavasainis poraitis (Omphalodes verna), rečiau auginmas dvispalvis poraitis (Omphalodes cappadocica). Pradeda žydėti birželio pabaigoje – gegužės pradžioje. Iki galo sulapoja tik į žydėjimo pabaigą. Mėgsta vietas su pusiau pavėsiu ir derlinga, daug puvenų turinčia dirva. Nepakelia didelių karščių ir sausros, tačiau taip pat netinka sunkios bei užmirkusios dirvos. Dauginama kero dalijimu, pavasarį, kai baigia žydėti.
Flioksai – Phlox
Mėgstamiausios veislės yra – ylalapis flioksas (Phlox subulata) ir duglo flioksas (Phlox douglasiana). Yra kitokių rūšių, pavyzdžiui: Phlox bifida, Phlox borealis, Phlox austromontana, Phlox caespitosa, tačiau jos auginamos retai. Visos kiliminių flioksų rūšys ir veislės visą sezoną turi dekoratyvų žalia kilimą ir gausiai žydi. Žydi – gegužės mėn., žiedų spalvų įvairovę gan nemaža: balti, rožiniai, raudoni, melsvi, alyviniai. Žydėjimo metu visas kilimas būna padengtas ryškiais žiedeliais. Tai šalčiui atsparūs ir daug priežiūros nereikalaujantys augalai. Juo galima auginti alpinariumuose, panaudoti gėlynų pakraščiams pagražinti, iš jų formuoti pagrindą, tarsi veją, tarp smulkesnių spygliuočių. Dirva tinka įvairi, tačiau sunkiai auga sunkiose molio dirvose ar per daug šlapiose dirvose. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje. Dauginami pavasarį kero dalijimo būdu, galima skaidyti po labai nedidelią šakelę, nes jie greitai suželia. Veislės: Phlox bifida ‘Petticoat’, Phlox bifida ‘Ralph Haywood’, Phlox douglasii ‘J. A. Hibberson’, Phlox borealis ssp. arctica, Phlox douglasii ‘Waterloo’, Phlox douglasii ‘Ice Mountain’, Phlox douglasii ‘Ochsenblut’, Phlox douglasii ‘Napoleon’.
Sidabražolės – Potentilla
Pati gražiausia iš kiliminių sidabražolių yra Potentilla nitida. Ji auga labai žemu, pilku kilimėliu ir žydi rožiniais arba baltais žiedais. Tačiau ši rūšis vienintelė iš visų sidabražolių yra sunkiai auginamas augalas, ko nepasakytum apie kitas sidabražolių veisles, tokias kaip: Potentilla ambiqua, Potentilla nevadensis, Potentilla tridentata, jos labai lengvai auginami augalai. Dauguma sidabražolių geriausiai auga saulėtose vietose arba nedideliame pavėsyje. Mėgsta laidžia, neužmirgstančią dirvą. Kiliminės sidabražolės dauginamos kero dalijimu arba įsišaknijusiomis stiebo dalimis.
Raūlijos – Raoulia
Yra dvi raūlijų veislės, kurios žiemoje Lietuvoje – tai Raoulia australis irRaoulia hookeri. Šios rūšys tarpusavyje labai panašios. Jos auga labai žemu tik iki 1 cm aukščio, visžaliu, pilku kilimėliu. Dažniausiai sodinamos alpinariumuose tarpams tarp akmenų užpildyti. Auginamos saulėtoje vietoje ir prastesnėje, tačiau laidžioje dirvoje, nes raūlijos visiškai nepakenčia net ir nedidelio užmirkimo. Po sniegu jos puikiai žiemoja nedengtos, tačiau gali šiek tiek nukentėti besniegėmis šaltomis žiemomis, tačiau pavasarį nušalęs kilimėlis gana greitai atželia. Dauginamos kero dalijimu.
Rodiolės – Rhodiola
Tai šilokams giminingi sukulentiniai augalai. Gėlynuose auginamos:Rhodiola pachyclados, Rhodiola saxifragoides, Rhodiola primuloides. Tai žemi 3-5 cm aukščio kiliminiai augalai, auginami ir dauginami taip pat kaip ir kiliminiai šilokai.
Avietės, Katuogės – Rubus
Dekoratyviausia – šiaurinė katuogė (Rubus arcticus), kuri dar vadinama šiaurine aviete. Ji savo šliaužiančiais ir plačiai besišakojančiais šakniastiebiais sudaro ištisus žalius kilimus. Tai labai dekoratyvus augalas, žydi rožiniais žiedais, birželio – liepos mėn. Taip pat dekoratyvios ir po žydėjimo užaugančios uogos, kurios ne tik gražiai atrodo, tačiau yra labai aromatingos ir skanios. Tai šalčiui atsparus ir labai lengvai auginamas augalas. Geriausiai auga daliniame pavėsyje, drėgnesnėje ir derlingoje dirvoje. Gali augti ir labai saulėoje vietoje, tačiau tokiomis augimo sąlygomis neveda vaisių. Dauginama kero dalijimu.
Karklai – Salix
Mažai kam yra žinoma, kas karklų gali būti ir kiliminių augalų, kurie nuo žemės pakyla vos 2-5 cm. Labai žemos karklų veislės: žolinis karklas (Salix herbacea) čiobralapis karklas (Salix serpylifolia) ir Salix hylematica. Tai puikiai žiemojantys ir šalčių nebijantys augalai. Tai drėgmę mėgstantys augalai, tačiau nepakenčia užmirkusių vietų ir sunkių molingų dirvožemių. Geriausiai auga normalaus drėgnumo laidžiame dirvožemyje. Dažniausiai gamtoje karklai auga gan skurdžiame dirvožemyje, tad jų tręšti nereikia, nes trašų jie tiesiog nepakenčia. Geriausia sodinti alpinariumuose, nes šie augalai puikiai jaučiasi augdami tarp akmenų. Daiginamas kero dalijimu kaip ir daugelis daugiamečių gėlių. Veislės: Salix hylematica, Salix serpyllifolia x retusa, Salix hylematica, Salix reticulata.
Veronikos – Veronica
Gėlynuose dažniausiai auginamos aukštesnės, kerais augančio rūšys, tačiau tarp jų yra ir keletas žemaūgių šliaužiančiais stiebais. Kiek rečiau auginamos labai žemos tik 3-4 cm aukščio siūlinė veronika (Veronica filiformis) ir Veronika surculosa. Dažniau auginamos gulsčiosios veronikos veislės (Veronica Prostrata). Prie kiliminių veronikų galima priskirti ir armėninę veroniką (Veronica armena). Jos labai gražūs siauri ir ji labai ilgai žydi. Žydi ryškiai mėlynais, rečiau rožiniais žiedais, gegužės-birželio mėn. Rugpjūtį pražysta antrą kartą ir žydi iki pat rudens. Visos veronikos geriausiai auga normalaus drėgnumo, derlingoje dirvoje. Gali augti ir visiškoje saulėje ir daliniame pavėsyje. Dauginamos kero dalijimu pavasarį.
