Tinkamai parinkta ir pasodinta gyvatvorė net ir mažai prižiūrima puoš Jūsų sodybą. Tačiau graži, gera gyvatvorė neatsiranda savaime, tam reikia skirti nemažai lėšų, laiko ir kantrybės.
Geriausia gyvatvorei rinktis šiek tiek didesnius augalus, negu norima gyvatvorė, pvz. jeigu norima gyvatvorė turi būti 1,7 m, tai augalus reikėtų rinktis kurių aukštis 2 m ar daugiau, nes tik iš aukštesnių augalų galima padaryti tankią ir nepereinamą gyvatvorę, nes kiekvienas stipriai karpomas augalas dar labiau sutankėja, tačiau nukenčia jo aukštis.
Šiems augalams keliami nemaži reikalavimai:
- jie turi būti gražūs;
- turi derėti prie bendro sodybos vaizdo;
- turi būti tinkami mūsų klimato sąlygoms, kad galėtų optimaliai augti ir atlikti visas jiems pavestas funkcijas;
- taip pat turi būti atsparūs ligoms;
- pakantūs genėjimams ir karpymams;
- tankūs;
- atsparūs sausroms, teršalams, dulkėms, vėjui;
Augalų sąrašas
Lapuočiai:
Trakinis klevas – acer campestre
Vidutinio aukščio medis, kuris lengvai ištveria karpymą. Dažniausiai formuojamos 1-2 m aukščio gyvatvorės, kurių plotis priklauso nuo karpymo ir augalo priežiūros.
Medlievos – amelanchier
Dažniausiai jos sodinamos aukštoms laisvai augančioms žaliosioms gyvatvorėms. Tam jos puikiai tinka dėl siauros į viršų kylančios lajos. Visos rūšys gausiai žydi gegužės menesį. Liepos pabaigoje šakas papuošia raustantys vaisiai, kuriuos greitai nuraško paukščiai
Juodavaisė aronija – aronia melanocarpa
Ji gali būti puikiai pritaikyta 1-1,5m aukščio gyvatvorėse. Žydėti pradeda gegužės mėnesį. Jauni lapai ilgai išlaiko rusvai žalią spalvą.
Tunbergo raugerškis – berberis thunbergii
Tinka žemoms 0,5-1 m aukščio gyvatvorėms formuoti. Šio augalo dekoratyvines formas galima sutikti dažname sode. Jų pasirinkimas išties gausus – raudonlapės, geltonlapės, margalapės, siaura koloniška ar žema pagalviška laja. Tad pasirinkti tikrai yra iš ko.
Forsitija – forsythia
Labai įspūdingos anksti pavasarį žydinčių forzitijų gyvatvorės. Jų krūmai užauga 1,5–2,5 m aukščio. Žydi balandžio mėn. Gražiausiai žydi jaunų forzitijų gyvatvorė, ant senų šakų žiedų būna mažiau tad reikia stipriai karpyti, kad gyvatvorė būtų visada dekoratyvi.
Gudobelė – hawthorn
Gudobelės pakenčia karpymą, lengvai formuojamos, tankios ir tvirtos. Jos šviesomėgės, nereiklios dirvožemiui, pakenčia trumpalaikes sausas, atsparios žiemos šalčiams. Žydi gegužės–birželio mėn., bet ant karpomų gyvatvorių vaisiai beveik neužsimezga. Šioks toks minusas, kad turi aštrius spyglius.
Jazminas – philadelphus
Užauga 1–2 m ir aukštesni krūmai. Žydi birželio–liepos mėn., žydi gausiai, labai kvepia. Lietuvoje auginamos kelios rūšys: kaukazinis (Philadelphus caucasicus), darželinis (P. coronarius) ir virgininis (P. x virginalis). Jazminų krūmai išlaiko taisyklingą formą, pakenčia karpymą. Puikiai žiemoja.
Kaukazinė slyva – prunus cerasifera
Pačios aukščiausios 2 m ir daugiau– kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės. Jos puikiai tinka sodamsir pakelėms apsodinti, nes yra pigios.
Kaukazinė slyva – iki 3–5 m aukščio medelis arba krūmas. Lapai smulkūs, šakos plonos, su retais ilgokais dygliais. Žydi balandžio–gegužės mėn. Iš kaukazinės slyvos lengva suformuoti tankią, gana aukštą gyvatvorę.
Krūminė sidabražolė – Potentilla fruticosa
Tai gražios, taisyklingos formos krūmai, kurie ilgai žydi. Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. Krūmų aukštis svyruoja nuo 60 cm iki 1,5 m. Gerai žiemoja, atsparūs ligoms, kenkėjams ir užterštam miestų orui. Iš sidabrakrūmių galima formuoti tiek laisvai augančią, tiek mažai karpomą žemą gyvatvorę. Ji žydės nuo birželio iki šalnų.
Lanksva – spiraea
Pakančiausios genėjimui ir kartu išsaugančios žiedus yra lanksvos. Jų rūšių, veislų ir hibridų tiek daug, kad nesunku susipainioti. Auginamos seniai ir vertinamos dėl tankių, neleidžiančių į šalis atžalų krūmų, gražios žalumos ir žiedų. Dauguma tinka tankioms karpomoms vidutinio aukščio, nekarpomoms vidutinėms ir žemoms gyvatvorėms. Nekarpomi krūmai siekia 1–2 m aukščio. Žemutėms žydinčioms gyvatvorėms tinka Bumaldo (S. x bumalda), japoninės (S. japonica) lanksvos įvairios veislės, užaugančios 50–70 cm aukščio.
Paprastasis buksmedis – buxus sempervirens
Žemoms gyvatvorėms labai tinkamas augalas – paprastasis buksmedis. Būna aukštesnis nei 1 m, žiemą dažnai apšąla. Visi buksmedžiai labai tankūs, lengvai karpomi. Tinka karpomoms ir nekarpomoms gyvatvorėms. Buksmedžiams kenkia (kaip ir daugumai visžalių augalų) pavasario saulė, kaitinanti lapus, kai žemė dar įšalusi, ir staigūs temperatūros pakitimai.
Paprastasis ligustras – ligustrum vulgare
Nekarpomas paprastasis ligustras auga 2–5 m aukščio. Žydi liepos mėn. Ligustrai labai atsparūs sausroms, dulkėms. Žaliuoja ilgai, lapai pradeda kristi tik baigiantis rudeniui ir pirmoje žiemos pusėje, o po sniegu išsilaiko net iki pavasario. Nukirpti ligustrai lengvai atželia. Net visai trumpai nukirpus gyvatvorę išauga daug jaunų šakų. Dauguma ūglių želia iš krūmo pagrindo. Dėl to gyvatvorės apačia visada tanki, žalia nuo pat pažemės.
Paprastasis skroblas – carpinus betulus
Dekoratyvines formas (koloniška ‘Fastigiata’ stačia laja, glaustomis šakomis ir panaši, tik mažesnė ‘Columnaris’) auginti eilėmis puikiai tinka. Užauginamos 1–4 m aukščio gyvatvorės. Nereikėtų pirkti didokų sodinukų, kurių apatinė kamieno dalis – be šakelių. Priversti medžius šakotis nuo pažemės nelengva, to pasiekiama tik gerokai patrumpinus stiebus. Geriausi pirkti jaunus, iki 1 m aukščio sodinukus, tankiai apaugę šoninėmis šakelėmis. Karpyti reikia pradėti tik prigijusius medelius. Šakelės lengvai ir greitai tankėja.
Pūslenis – physocarpus
Galima formuoti ir neaukštą, iki 1 m gyvatvorę, ir aukštą 2-2,5 m aukščio, nes žiedų ir vaisių grožis atsiskleidžia tik ant aukštų ūglių. Krūmas labai tankus, gausiai lapuotas. Pūslenis auga labai greitai, visiškai atsparus šalčiui. Dirvai ir drėgmei nereiklus.
Svarainis – chaenomeles
Svarainis auginamas soduose kaip vaisinis augalas, bet jį naudoti gyvatvorėms taip pat galima. Kuo labiau karpysite, tuo sužels tankesnis. Žydės gegužės–birželio mėn., rudenį sunokins ir vaisius. Svarainiai linkę plisti atžalomis. Jas reikia reguliariai šalinti.
Spygliuočiai
Kukmedis – taxus
Labai gerai pakenčia karpymą. Gyvatvorėms tinka europinio kukmedžio (Taxus baccata) formos ‘Fastigiata’, ‘Fastigiata Aurea’, ‘Fastigiata Robusta’. Visos jos – glaustašakės. Aukštis – 1,5–3 m. Nors kukmedžių gyvatvorės – vienos gražiausių ir taisyklingiausių, Lietuvoje jas sodinti rizikinga, nes šaltesnėmis žiemomis apšąla.
Tuja – thuja
Yra žemaūgių, vos iki 1 m užaugančių ir labai aukštų, 10–15 m medžių. Sodinti tujas galima ir pavasarį, ir rudenį. Atstumai tarp augalų – nuo 50 cm iki 1 m. Tai priklauso nuo to, kokio pločio bus pasirinktos veislės laja. Karpymą tujos pakenčia neblogai, tik tai daryti reikia reguliariai. Negalima leisti joms kelerius metus laisvai augti, o po to – staiga nupjauti didžiąją dalį viršūnės. Jei sodinukai auga labai nevienodai, aukštesniųjų viršūnes patrumpinkite, vietoje jų palikdami pakaitines šonines šakas.
Paprastoji eglė – picea abies
Daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti nebrangių sodinukų. Eglių gyvatvorė nėra tokia tanki ir graži kaip kitų spygliuočių. Dažnai, kai karpoma nesilaikant trapecijos formos, nuplinka apačia. Kai gerai įsitvirtina dirvoje, praėjus 2–3 metams, pradedama karpyti.
Lausono puskiparisis – chamaecyparis lawsoniana
Tai tikrai labai gražus melsvos spalvos augalas tačiau gyvatvorei suformuoti jo geriau nenaudoti. Visų pirma lausono puskiparisiai žiemomis apšąla arba nudega nuo saulės, o kartais ir žūsta – dėl to gyvatvorėje atsiras spragos. Be to jie greitai auga ir greitai gyvatvorė taps per aukšta. Nemėgsta karpymo – šakos nušiūra, gelsta ir gyvatvorėje atsiveria „plikės“.
Kalninė pušis – pinus mugo
Pušys karpomos birželio mėnesį – trumpinami tik tų metų ūgliai. Tai skatina naujų ūglių susidarymą ir gyvatvorės tankėjimą. Gyvatvorėms geriausia rinktis dekoratyvines pušies formas, tada gyvatvorė bus kur kas dekoratyvesnė ir neperaugs, kaip nutinka su paprastomis pušimis. Tam puikiai tinka P. mugo var. pumilio.
Kanadinė cūga – tsuga canadensis
Kanadinės cūgos gyvatvorės puošnumu prilygsta suformuotoms iš kukmedžio. Jos gerai pakenčia karpymą, nors dideliuose sklypuose gražiai atrodo ir nekarpomos eilės. Mažiems sodams galima rinktis lizdinę formą „Jeddeloch“.
